- Mes mirsim - klykiu imdama iš A.M neplautą abrikosą. - Taip, kada nors vis tiek teks - atsako L.B. sąvąjį neplautą abrikosą prarydamas bemaž vienu ypu.
būsiu rami kaip pokemonas
ir švelni kaip jūrų monas
aš graffiti nepaišysiu
ir granatų nesprogdysiu
neapkalbėsiu aš žydukų
nekutensiu net negriukų
už tibetą aš balsiuosiu
ir už pandas agituosiu
užauginsiu tris kaštonus
ir šypsosiuosi maloniai
tik sijonus aš dėvėsiu
ir labai skaniai kvepėsiu
kad tik tu mane mylėtum
ir labai gražiai žiūrėtum...
- Mes mirsim - klykiu imdama iš A.M neplautą abrikosą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą